история педагогики

pedagogikos istorija statusas T sritis švietimas apibrėžtis Pedagogikos šaka, tirianti ugdymo idėjų, teorijų, mokyklų, švietimo organizavimo ir veikėjų darbo raidą nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. Pedagogikos istorija tiria, ką nauja yra davę atskiri ugdymo veikėjai ar pedagoginės minties autoriai. Pedagoginis palikimas vertinamas pagal naujumo, originalumo kriterijus. Pirmieji pedagogikos istorijos tyrinėjimų leidiniai pasirodė tiktai XVII a. pabaigoje. Tai buvo prancūzo K. Fliori, vokiečio D. Morhofo darbai. XVIII ir XIX a. daugiausia nuveikė vokiečiai, XIX a. viduryje – amerikiečiai ir rusai. Lietuvoje didesni pedagogikos istorijos darbai buvo išspausdinti XX a. I pusėje: Esmaitis. Pedagogikos istorija. – K., 1930; Gobis J. Trumpas pedagogikos istorijos kursas. – K., 1930; Maceina A. Pedagogikos istorija. – K., 1939. XX a. II pusėje sustiprėjo domėjimasis Lietuvos švietimo ir pedagoginės minties istorija. Pažymėtini šie darbai: Vilniaus universiteto istorija. T. 1. – V., 1976; T. 2. – 1977; T. 3. – 1979; Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai. – V., 1983; Lukšienė M. Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. pirmoje pusėje // Pedagogikos darbai. – K., 1970;. Lukšienė M. Demokratinė ugdymo mintis Lietuvoje. – V., 1985; Karčiauskienė M. Pradinio švietimo raida Lietuvoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje. – K., 1989; Iš Lietuvos pedagoginės minties istorijos/ red. Gučas A., Simaška K. – V., 1969; Žukauskas K. Iš Lietuvos mokyklos istorijos (1905–1907).–K., 1960. atitikmenys: angl. History of pedagogy vok. Geschichte der Pädagogik rus. история педагогики